Pažadu, kad viskas bus kitaip, bet kai ateina laikas veikti stoviu nuleidus galvą ir nieko nesakau, nors turėčiau.
Galbūt būdama drąsesnė greičiau pasiekčiau savo laimę? Bet, kas jeigu aš nebūsiu savimi? Stengsiuos būt tokia kokia neesu?
Aš, nebūsiu aš. O su laiku ir vėl tapčiau savimi.
Ir vėl nieko nekeičiu. Tiesiog gyvenu. Tikėdama, kad viskas bus gerai.
Apkabink mane ir nieko nesakyk. Man ir to užtenka, kad nusišypsočiau ir bent akimirką pasijusčiau laiminga.
0 komentarai (-ų):
Rašyti komentarą